Daugelio pasakų siužetuose įprasta tema – berniukas patenka mokytis pas galingą burtininką, gyvenantį didelėje pilyje, kurioje be ištaigingų menių būdavo ir mažas kambarėlis, užrakintas didžiule spyna. Dažnai burtininkas su reikalais išvykdavo ilgesniam laikui, palikdamas vienišam berniukui raktų ryšulį nuo visų pilies kambarių, išskyrus raktą nuo to kambario, į kurį buvo draudžiama įeiti… Ar prisimenate, kad nors kartą analogiškoje pasakoje nebūtų bandoma patekti į uždraustą kambarį arba paragauti uždrausto vaisiaus?
Dar priminsiu vieną plačiai nuskambėjusį mokslininkų atliktą bandymą su žiurkėmis. Joms buvo įrengta patalpa, kurioje sudarytos idealios sąlygos jų gyvenimui ir palikta maža landa, vedantį į tamsų, šlapią ir dvokiantį vamzdyną. Ir ką gi tos žiurkės darydavo? Net ir gyvendamos visiško komforto sąlygomis, kai joms tikrai nieko netrukdavo, jos lįsdavo į tą baisią landą, nors iš baimės kai kurios net ir apsidirbdavo. Tuomet prie įėjimo į tą landą pastatė dar ir papildomas kliūtis, apsunkinančias patekimą į ją. Na, o tuomet ši landa tapo pačiu stipriausiu traukos objektu iš visos komfortiškai joms įrengtos patalpos…
Ką tos pasakos ir mokslininkų eksperimentai sako apie mus ir mūsų realų gyvenimą? Ogi tai, kad žmogus taip surėdytas, jog jį itin traukia tai, kas draudžiama. Tad, kuo labiau drausime, tuo stipriau stumsime link to, ką norime uždrausti. Tai be išimčių liečia visas gyvenimo sritis. Tad, dabar vėl ir vėl diskutuojant apie alkoholio prekybos draudimą, limitavimą ir pan., taip ir norisi paklausti tų draudimų autorių – ar jie tikrai neskaitė pasakų ir nieko iš jų nepasimokė?
Žmogus nustos svaigintis tik tuomet, kai pradės pažinti save ir suvokti savo poreikius, kai jausis mylimas šeimoje ir vertinamas socialinėje aplinkoje, kai nuo vaikystės matys, kad jų gimtadienius tėvai ir svečiai švenčia be alkoholio, o šventės ir linksmybės nėra neatskiriamai susiję, kai supras, kad visa visuomenė to netoleruoja… O dabar – ką gali pakeisti draudimai, kai vadinamieji vieši asmenys, pramogų pasaulio ar valstybės tarnybos atstovai bei kiti, pretenduojantys būti mūsų sektinu pavyzdžiu, geria darbo vietose, viešuose renginiuose, po to vairuoja ir gailisi tik to, kad taip kvailai pakliuvo į tokią nemalonią istoriją…
Ir ką – visa tai nieko tokio? Mes visa tai ir toliau toleruojame, laukdami naujų draudimų, kurie, jau iš anksto žinome, – šitoje istorijoje nieko nepakeis.
Būkite sveiki,
Vytautas