Kraniosakralinė osteopatija
William Garner Sutherland (1873–1954m.) organizavo daugybę tyrimų, kurių metu atrado, kad žmogaus kaukolė plečiasi ir susitraukia ritmiškai. Būtent jis įvedė kraniosakralinio ritmo sąvoką ir perkėlė klasikinės osteopatijos principus žmogaus kaukolei ir jos siūlėms. Kaukolės kaulai atsiveria ir užsiveria (kvėpuoja) nugaros smegenų skysčio gaminimo ir paskirstymo dėka, kuris „nuplauna“ galvos/nugaros smegenis nuo žmogaus kaukolės iki kryžkaulio.
Kraniosakralinė terapija taikoma, kai reikia pašalinti skausmus ir disfunkciją, galvos skausmus, migreną, nuovargį, kaukolės smegenų nervų funkcionavimo pažeidimus, chroniškus aštrius kaklo ir nugaros, ginekologinius skausmus, tarpslankstelinio disko išvaržas, neuropatijas ir neuralgijas, depresiją, potraumines būsenas, kolitus, centrinės nervų sistemos bei judėjimo ir motorinės koordinacijos sutrikimus, galvos ir stuburo smegenų traumas, gimdymo traumas, infantilumą, hiperaktyvumą, chronišką nuovargį, pooperacinius stresus ir daug kitų.
Šios technikos esmė – švelniais judesiais masažuojama galva, atpalaiduojamos įtampos. Stebint gydytojų iš šalies, dirbantį atstatant kaukolės kaulų paslankumą, galima pamanyti, kad niekas nevyksta. Gydytojas sėdi už paciento galvos, ją aprėpia rankomis, ir atrodo – viskas. Normalūs kūnų struktūrų svyravimai turi tik 2-4 mm amplitudę, todėl gydytojo judesiai beveik nepastebimi, ir pamatyti juos galima tik atidžiai įsižiūrėjus į jo rankas. Tiesa, kai kurie kraniosakralinės osteopatijos veiksmai gali pasirodyti keisti: ausų „tempimas“, pakaušio „suspaudimas“ ir t.t. Tačiau reikia atminti, kad kiekvienas veiksmas yra naudojamas tam, kad nuimtų kaukolės kaulų paslankumo apribojimus. Kraniosakralinės osteopatijos veiksmų dėka pacientas jaučia kaip galva prisipildo šilumos, atsipalaiduoja visas kūnas, jaučiamas netgi mieguistumas.
Kraniosakralinė osteopatija yra efektyvi gydant tokius susirgimus ir sutrikimus organizme:
- įvairios kilmės chroniški galvos skausmai ir nugaros skausmai
padidintas nuovargis ir chroniškas nuovargis - vaikų kalbos ir psichomotorinio vystymosi užsilaikymas
- lOR sistemos patologijos
- idiopatinės skoliozės
- kraujotakos ir likvorodinaminiai potrauminiai sutrikimai
- cerebrasteninis sindromas
- kaukolės nervų neuropatija
- vegeto-visceraliniai sindromai
- minimali smegenų disfunkcija
- bronchinė astma
- vegetatyvinė kraujagyslių distonija
- kaukolės, stuburo, nervų sistemos traumų pasekmės
- epilepsijos sindromas
- potrauminė encefalopatija
- smilkinio-apatinio žandikaulio (TMJ) sąnario sindromas
- hipertenzinis-hidrocefalinis sindromas
- lėtinis vertebro – baziliarinis nepankamumas
- pooperacinių sąaugų perspėjimas
- lūžių konsolidacijos užlaikymas (lūžių suaugimas)
- diskoheniniai irritatyviniai-reflektoriniai sindromai su vietiniu
- kausmu kaklo slankstelių srityje (cerkvikalgija) ir juosmens srityje (liumbalgija).
Pagrindinės ypatybės ir svarba:
Ši terapija veikia kraniosakralinę sistemą, o per ją daro įtaką daugelio organizmo struktūrų: raumenų ir skeleto, širdies ir kraujagyslių, nervų, imuninei sistemai, vidaus organams, jungiamiesiems audiniams ir kt. Ji atkuria ir palaiko subalansuotą sveikatos būklę, normalizuoja sutrikusios vietos funkcionavimą, pašalina skausmą, pagerina kraujotaką, panaikina spazmus.
Kraniosakralinės osteopatijos seansai yra naudingi ne tik ligoniams, bet ir sveikiems žmonėms, nes yra puiki profilaktika, gerinanti organizmo gynybą prieš ligas, palaikanti jo tonusą, gerinanti psichoemocinį foną ir normalizuojanti nervų sistemos darbą.
