Turiu nuostabią profesiją, kurios dėka galiu ne tik kasdien padėti žmonėms, bet, tuo pačiu, turiu galimybę kasdien pažinti visiškai skirtingus žmones. Bendraudamas su jais, kalbu ir apie jų supratimą apie laimę. Šiandien galiu pasakyti, kad pagal šį kriterijų tuos visiškai skirtingus žmones sąlygiškai galima suskirstyti į keturias kategorijas.
Pirmajai kategorijai žmonių priskyriau sakančius, kad jie bus laimingi, kai uždirbs tiek, kad galėtų patenkinti būtiniausius savo ir šeimos poreikius (butas, mokesčiai, maistas ir kiti buitiniai reikalai). Būtent jie akcentuoja, kad nesijaučia laimingais, nes kasdieninę įtampą ir stresą kelia mintys, kaip padengti visus būtiniausius įsipareigojimus, kitaip sakant, kaip „sudurti galą su galu“. Ir tik išsprendus šią problemą, jie galėtų mėgautis gyvenimu.
Antrajai kategorijai priskyriau tuos, kurie, naudodamiesi savo žiniomis, patirtimi ar tėvų palikimu, jau turi pakankamai lėšų patenkinti visus buitinius poreikius. Tačiau jie sako, kad kol kas negali atsipalaiduoti nuo streso kasdieninio, besirūpindami, kaip sukaupti daugiau, nes jau reikia turėti ne bet kokią, o prabangią mašiną, gyventi nebe bute, o name, poilsiauti jau kituose kurortuose, o vaikus mokyti išskirtinėse ugdymo įstaigose. Beje, kiekvienas iš šių norų yra pateisinamas kaip akivaizdi būtinybė, tad, kalbų apie laimingą gyvenimą be to, negali net būti. Jų teigimu, jų statusas jau juos įpareigoja….. Tad, gyvenimas be stresų, įtampų, mėgaujantis ir būnant laimingu jiems bus įmanomas kada nors, kai jau bus sukaupta pakankamai lėšų, leidžiančių ramiai tai įsigyti ir išlaikyti.
Trečiosios kategorijos žmonės jau visa tai, o dalis jų net ir dar daugiau, nei tikėjosi, turi. Namas, sodyba, keli prabangūs automobiliai, lėktuvėlis, ekstremalūs išskirtiniai pomėgiai, nuotraukos populiariuose žurnaluose arba nemažai sumokėta, kad jų viešoje erdvėje nebūtų, poilsis užsienio kurortuose jau nebe viešbučiuose, o savo namuose, vaikai mokslus baiginėja taip pat ne Lietuvoje… Jie sako, kad gyvenimas tikrai nusisekė, nebeturi rūpesčių dėl buitinių net ir prabangių poreikių tenkinimo. Bet laimės pojūčio nėra. Pastoviai kyla klausimas – argi tai jau ir yra viskas, ką gali duoti gyvenimas, kokia jo prasmė? Didžiąją šios kategorijos žmonių dalį užvaldo nauja dar viena būtinybė, pavadinimu ĮTAKA IR VALDŽIA, kurią įgyvendinus, tikimasi, kad jau tikrai bus pasiekta išsvajotoji ilgalaikė laimė ir bus galima mėgautis gyvenimu. Taip natūraliai pradedamas naujas gyvenimo, kupino įtampų ir streso, etapas, turintis vesti juos laimės link.
Ketvirtoji kategorija žmonių – tai politikai, jau turintys ir valdžią, ir įtaką. Apie laimę jie šneka liūdniausiai, nes kažkada įsivaizduotas laimingas gyvenimas visiškai nepanašus į esamą, kurios realybė kupina rietenų, apgavysčių, provokacijų, melo… Atsikvošėti ir savo noru pasitraukti iš tokio gyvenimo ryžtasi tik tie, kuriems pastovus stresas iš visų jėgų smogė per brangiausia, ką jie turi – sveikatą.
Kokia išvada? Pasiekti laimės neįmanoma, tad, net neverta to vaikytis. Užtat galima būti laimingu visada, kiekvieną akimirką, besidžiaugiant, kad gyveni, esi sveikas, kad lyja, sninga ar šviečia saulė, kad esi mylimas ir pats myli, kad turi prie ko prisiglausti ir kas tave apsikabina, kad sugebi gerai dirbti, kad gali kasdien kažką naujo išmokti…
Būkite laimingi
Vytautas
