IŠMINTINGAS VALGO KARTĄ PER DIENĄ

Kalbėdamas apie sveiką mitybą dažnai prisimenu senovinį posakį – „Išmintingas valgo vieną kartą per dieną, gurmanas – du kartus, o ligonis – tris“. Ką tai galėtų reikšti, nes visoje literatūroje apie sveiką mitybą akcentuojama būtinybė valgyti nuo trijų iki šešių kartų per dieną, priklausomai nuo informaciją pristačiusio autoriaus patirties ar metodikos. Tai kokia gi metodika rėmėsi protėviai, perteikdami mums savo išmintį?

Pradėjau domėtis giliau. Paaiškėjo, kad iš tikrųjų mūsų protėviai valgė tik 1-2 kartus per dieną. Dominavo maistas, turintis pakankamai vertingų maistinių medžiagų ir teikiantis energiją, tai yra, – termiškai neapdorotas maistas, žalumynai, uogos, riešutai, sėklos, vaisiai, daržovės. Daugelio Rytų šalių metraščiuose aprašyta, kad daiginti grūdai, sėklos ir įvairūs žalumynai buvo vartojami ir gydomaisiais tikslais. Beje, daiginti grūdai ir sėklos buvo ir tebėra pagrindinis maistas išminčiams ir dvasiškai tobulėjantiems žmonėms: jogams, vienuoliams, žyniams ir kitiems, tikintiems, kad žmogus tampa tuo, ką valgo. Maistas įtakoja ne tik žmogaus sveikatą, bet ir sąmonę bei poelgius.

Šis maistas ypatingas tuo, kad jame dominuoja enzimai (fermentai), būtini ląstelių statybai. Sudaiginti grūdai ar sėklos jų turi 40 kartų daugiau, nei bet kokie kiti augalai. Toks maistas labai lengvai virškinamas ir gerai įsisavinamas. Dabar madinga jį vadinti „super maistu“ ir kitokiais labai įmantriai skambančiais pavadinimas, kurių esmė ta pati – padėti gamintis naujoms ląstelėms, nes kol jos gaminasi, tol mes esame jauni, sveiki ir gražūs…Taip besimaitinantys sako, kad nuo saujos vyšnių energijos užtenka ir fiziniams darbams dirbti. Bloga žinia yra ta, kad, apdorojami aukštesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje, enzimai žūsta. Gera žinia yra ta, kad, neturintys pinigų nusipirkti to vertingo maisto, labai lengvai ir pigiai patys gali prisidaiginti ar prisiauginti.

Mums verta prisiminti ir tai, kad maisto įvairovė Lietuvoje buvo neatsiejama nuo sezoniškumo – kas kelis mėnesius organizmui buvo leidžiama natūraliai pailsėti ir apsivalyti nuo tam tikros rūšies maisto, praturtinant jį kitos rūšies vitaminais ir mineralais. Pvz., – vasarą valgomus žalumynus žiemą keisdavo sėklos, riešutai, palėpėje sudžiovinti vaisiai, raugintos daržovės, kuriose gausu vitaminų, mineralų, fermentų bei amino rūgščių.

„Dievas sukūrė maistą, o šėtonas – kulinariją“. Tai dar vienas senovinės išminties perlas, kurį ko gero savo pavadinimams „pasiskolino“ visame pasaulyje populiarios TV „pragaro virtuvių“ laidos:) Iš tikrųjų, gurmaniška mityba atėjo kartu su nauja tendencija – maistą sieti ne su energijos ir sveikatos gavimu, o su teigiamomis emocijomis – švente, romantika ir kitais malonumais… Įprotis valgyti tris ir daugiau kartų per dieną atsirado tik per pastaruosius du šimtmečius, kai augo maisto pramonė ir prasidėjo intensyvus maisto apdorojimas – virimas, kepimas, rafinavimas, konservavimas, skonio reguliavimas ir t.t.,- kad produktai ilgiau išsilaikytų, gražiau atrodytų ir įsirašytų į sąmonę kaip teikiantys aukščiausią malonumą. Kadangi valgome nekokybišką maistą, nes apdorojimo metu žūsta didesnė dalis fermentų, vitaminų, mikroelementų, toks maistas nesuteikia organizmui reikalingų medžiagų ir energijos, tad, natūralu, kad nuolat jaučiame alkį, kurį skubame malšinti. Prisipažinkime, kad dauguma mūsų esame maisto vergai, liguisti gurmanai, dievinantys ir tuo pačiu kenčiantys nuo priklausomybės nesveikam maistui, kuris kasmet daro mus vis labiau ligotais, per anksti susenusiais, piktais ir nelaimingais. Tad, siekdami malonumo, laikydamiesi įpročių ir tradicijų, valgome tai, nors toks maistas ne tik nemaitina ląstelių, nepadeda joms atsinaujinti, augti, neduoda mums energijos, o dar ir priešingai – jį apdoroti organizmas sunaudoja daugiau energijos, nei gauna, o nepasisavintas tampa balastu, metai iš metų besikaupiančiu mūsų organizme, nes nebepajėgiama tokiu kiekiu atsikratyti. Žinoma, sutrikusi virškinimo sistema mums signalizuoja skausmais, pastoviu nuovargiu, mieguistumu, tačiau dauguma vietoj to, kad išsivalytų ir pradėtų maitintis sveikiau, nusprendžia, kad jiems ko tai dar trūksta ir pradeda saujomis gerti vitaminus, papildus… Ir visa tai reikia atlaikyti organizmui, kuris jau nebetoleruoja net ir sveiko maisto, tad, gali tik nustebti – kiek mūsų kūnai gali ištverti….

O kol „šėtono kulinarija“ kartu su maisto perdirbimo pramone intensyviai pluša naujų, burnoje tirpstančių, ir gyvenimą trumpinančių valgių kūrime, turi ką veikti ir kiti – vienos įstaigos kuria strategijas, priemonių, kovojančių su neteisingos mitybos pasekmėmis, planus, kitos kuria, išbando ir kasmet žmonėms pristato vis naujus virškinimą ir sveikatą gerinančius vaistus. Mitybos įpročiai, skiepijami nuo pat vaikystės ir palaikomi įtaigiomis reklamomis, užstalės švenčių tradicijomis, vieni iš stipriausiai įsišaknijusių, todėl juos pakeisti, tikrai nelengva. Tad, taip ir sukasi tas užburtas ratas, o kur esu AŠ?

Išminties ir sveikatos,
Vytautas

[mc4wp_form id=”1016″]