Kuo skiriasi žinojimas nuo supratimo? Terminų žodynas šias sąvokas traktuoja taip“: „Žinoti“ – tai turėti žinią, žinių, duomenų, informacijos, o „suprasti“ – tai pagauti prasmę, esmę, išmanyti, suvokti. Ar mes iš tikrųjų kasdieniniame gyvenime suprantame šį skirtumą? Sakoma, kad paprasčiausias pasitikrinimas, ar tik žinai, ar ir supranti, pabandyti penkerių metukų vaikui perteikti tą žinojimą. Jei jis supras, vadinasi tikrai suprantiJ
Filosofas A. Šopenhaueris irgi atskyrė šias sąvokas, sakydamas, kad begalinis žmonių noras kuo daugiau sužinoti, nesistengiant įsigilinti ir suprasti, kelia liūdesį ir pyktį. Nors praėjo keli šimtmečiai, bet tai išliko aktualia tema ir šiandien. Kasdien susidurdamas su žmonėmis, kurie ieško žinių, bet ne supratimo, pradėjau galvoti, kodėl taip atsitinka. Besigilindamas nukeliavau į vaikystę, mokyklos laikus, būtent į tą laikotarpį, kuriame susiformuoja ir įsišaknija ta alinanti būtinybė kuo daugiau sužinoti nesigilinant, nesuprantant, nesusimąstant. Būtent tada susiduriame su pastoviu spaudimu kuo daugiau sužinoti ir kuo geresniam pažymiui atsiskaityti. Niekas iš mūsų nereikalauja suprasti, gilintis, suvokti ar susivokti nes tai užima daug laiko ir pastangų, be to reikia ir pačiam mokytojui pastoviai tobulėti… Tad, reikalaujama, kad žinotum, tai yra – įsimintum pristatytą žinią ir teisingai atkartotum ją per atsiskaitymą. Viskas. Suprantama, kad taip išmoktas dalykas nukeliauja į trumpalaikę atmintį ir greitai užsimiršta, nes trumpalaikėje atmintyje saugoma informacija, kurią smegenys pasirengę prisiminti tik tam tikrą trumpą laiką – pvz., kol atsiskaitys.
Blogiausia, kad visa ši patirtis perkeliama į tolesnį gyvenimą, visas jo sritis, o užaugęs žmogus pradeda galvoti, kad, jeigu kažką sužinojo, tai jau ir suprato. Bet kokia iš to nauda, jei tos žinios nepadeda susikurti geresnio gyvenimo jokioje srityje? Kaip žinias paversti supratimu? Tam reikia plėsti esamo, jau turimo, supratimo ribas.
Paprasta užduotis. Paimkite popieriaus lapą, nupieškite 4 taškus ir per tuos taškus pabandykite nupiešti trikampį, neatitraukiant rašiklio nuo popieriaus lapo. Atrodo neįmanoma? Bet, jei mes praplėsime trikampio ribas į viršų, kai tie keturi taškai lieka trikampio vidų, tuomet nupiešime. Norint suprasti, reikia išeiti iš esamo supratimo rėmo, jį praplėsti. Tai taisyklė, taikytina visose gyvenimo srityse – bendraujant, rūpinantis sveikata ar karjera. Priešingu atveju, ypač dabartiniame informacijos gausos amžiuje, pretenduojame tapti visažiniais, kuriems tos žinios neduoda jokios naudos, nes žinios – tai kelias. O be savęs pažinimo ir supratimo, kuriuo keliu aš einu ir kokios žinios man palengvins tą ėjimą, rizikuoju tapti informacijos vergu, žinių gausos nualintu vartotoju, be jokios naudos ir prasmės siekiančiu užpildyti vidinę tuštumą – dar, dar ir dar….
Taip ir vėl grįžtame prie to paties – viskas, kas vyksta mūsų gyvenime, priklauso nuo manęs paties, nuo mano nusiteikimo suprasti, kas aš esu ir ką darau – ir sveikata, ir materialinis gerbūvis, ir santykiai su artimaisiais bei aplinkiniais. Kaip žiūrite į save, tokias vibracijas ir skleidžiate, atitinkamai prisitraukdami žmones, situacijas ir pan. Ir nereikia sau meluoti, kad nemylėdami patys savęs, nepažindami savęs ir nebandydami atrasti savo kelio, galime mylėti kitus ir jiems padėti. Tikrai ne – rūpintis, atlikti pareigas – taip. Bet mylėti kitus, nemylint savęs neįmanoma. Gera žinia yra tai, kad pradėti kelionę link savęs niekada nebus per vėlu, jei tai suprasime….
Pamilk save ir tau atsivers visas pasaulis,
Vytautas
