Šių dienų žmogaus priešas Nr.1, atimantis jėgas ir sveikatą, yra PASTOVI ĮTAMPA. Tad, jeigu norime būti sveiki, naudotis ir mėgautis gyvenimo teikiamomis galimybėmis, turime nustoti gyventi įsitempus, tai yra, – nebeskirkime savo energijos negatyvių minčių palaikymui. O mūsų energija visada yra ten, kur nukreiptas arba į ką sukoncentruotas dėmesys – apie ką galvojame ar kalbame, ką jaučiame ir pan.
Jau visi ko gero žinome, kad svarbus ne tiek pats įvykis, kiek mūsų požiūris į jį ar santykis su juo – kaip tai priimi, ką tau tai reiškia ir pan. Būtent taip yra kuriamas mus supantis pasaulis. Ne veltui filosofai pabrėžia, kad realybės nėra, yra tik kiekvieno iš mūsų atskiras požiūris į realybę. Tad, kokią realybę kuriame?
Pasistenkite (nemeluodami sau) atsakyti, apie ką dažniausiai kalbatės su draugais, kolegomis, kaimynais? Ką pirmiausia su malonumu aptariate po ilgo laiko susitikus seną pažįstamą…? Prisiminėte – taip, taip, dažniausiai be jokių pastangų sklandžiai sekasi apkalbėti bendrus pažįstamus, akcentuojant jų nesėkmes ar kitus tam žmogui atsitikusius nemalonius nutikimus. Po to – kas nemalonaus vyksta mūsų šalyje, tada – visame pasaulyje…
Daugelis bando kaltinti žiniasklaidą, kur jau seniai perkamiausia preke tapo neigiama žinia. O jeigu ji dar emocionaliai jautriai ir vaizdžiai pristatyta, tai savo populiarumu sumuš visus reitingus. Tačiau jos kaltės čia tikrai nėra – televizija ir kita žiniasklaida tik atsiliepia į mūsų pačių poreikį negatyvui, kad pažiūrėjus laidą žmogus patenkintų tą savo poreikį su pasimėgavimu užduodamas klausimą „Tu girdėjai (skaitei, matei…), kas dabar darosi….?“. Tą puikiai iliustruoja nesėkmingi bandymai kurti „gerų naujienų“ laidas, kurios išnyko, nes žiūrovams nebuvo reikalingos.
Sekmadienis. Vaikštau po Vilniaus senamiestį. Ant buvusio Lietuvos kino teatro užrašas: „Tėvynė – širdis prie širdies, valstybė – vagis prie vagies“. Apie ką tai? Žinoma, kad žmogus rašė apie kitus, ne apie save gi, nes tas, kuris pirmas ir dar viešai parašė, tikrai negali būti vagis, jam, kaip pirmam apie tai prabilusiam, tai negalioja… Vaikystėje sakydavome – „čiur, aš pirmas pasakiau“, suprask, – kas pirmas, tas ir teisus, tas jau ir nebe vagis…prasideda vagių, tų kitų, paieškos… Taip po truputį, kasdien ir pastoviai kuriame SAVO, MŪSŲ, MŪSŲ ŠALIES, MŪSŲ VALSTYBĖS REALYBĘ, su kuria ir kurioje gyvename – pilni nuoskaudų, įtampų, ligų.
Kalbuosi su žmonėmis ir matau, kad vis tik daugėja ir žmonių, ir darboviečių, kur piktdžiugiškai aimanuojantys apie savo ir kitų nesėkmes yra nebetoleruojami, išstumiami iš SĖKMINGAI GYVENANČIŲ ŽMONIŲ RATO, nes mąstantiems ir kuriantiems POZITYVIĄ SAVO, MŪSŲ REALYBĘ, su tokiais tiesiog ne pakeliui.
Gyvenkime žinodami – ten, kur mūsų dėmesys, ten ir mūsų visagalė energija…
Vytautas
