Ką tik pasibaigė praktinis seminaras apie kūno funkcijų atstatymo galimybes ir būdus, tad, kol įspūdžiai dar švieži, dalinuosi savo pastebėjimais apie tinkamo prisilietimo galią.
Šiuolaikiniam žmogui tapo norma gyvenimą ne jausti ir išgyventi, o greitai sureaguoti, ne suprasti, bet kuo greičiau ir daugiau įgyti žinių, ne patirti, bet kuo daugiau pasiekti… Tad, nenuostabu, kad daugelis turi problemų vien dėl to, kad gyvena net nepastebėdami, kaip ir ką daro. Paimkime patį paprasčiausią dalyką – prisilietimą prie žmogaus. Jis turi daugybę spalvų ir atspalvių – šiltas, švelnus, atsainus, šiurkštus, meilus, raminantis, atsiribojantis… Nepratusieji gilintis į savo kūno pojūčius gali net ir nepastebėti šių niuansų, bet kūnas visada pajaus ir atitinkamai sureaguos. Tai, yra, – siųs pasitenkinimo, išgąsčio ir kitokius signalus, kuriuos geriausiai, beje, moka išreikšti kūdikiai. Prisiminkime, juk visi bent kartą matėme, kaip kūdikiai įnirtingai gina save ir neprisileidžia jiems netinkamų rankų…
Tad, kur problema, kad vėliau mes to nebejaučiame? Ogi, mūsų auklėjime ir mokyme. Vaikystėje nebuvome mokomi mylėti nei savo, nei savo artimųjų kūno ar gilintis į jo poreikius. Tuo labiau, – užaugus. Greičiausiai priešingai, – atsinešėme gilų žinojimą, kad liestis prie kūno kaip ir nepadoru. O tai, kad kūnas yra mūsų dvasios šventovė, daugelis ir iki mirties nesužino… Kaip ir to, kad su meile liesdamiesi prie žmogaus, kuriam norime padėti, kūno, galime ne tik palengvinti jo skausmus, bet ir padėti kuo greičiau pasveikti.
Profesionalams, tai yra, – masažuotojams, žinojimas kad, norėdami padėti žmogui, turime prie jo kūno liestis kaip prie Šventovės, tiesiog yra būtinas. Beje, ar žinote, kaip masažuotojai pas mus ruošiami? Teisingai, mokomasi įvairių technikų, įgyjama anatomijos ir fiziologijos, sveikos gyvensenos bei kitų žinių (pvz., apie aliejus ir darbų saugą), tačiau svarbiausio dalyko – SANTYKIO SU KŪNU – niekas nemoko. Tad, kasmet į šią paslaugų rinką įsilieja šimtai paprasčiausių kūno maigytojų, iš kurių dalis užsiims savišvieta, kita dalis susitiks Mokytojus, tokiu būdu tapdami savo srities meistrais, o likusieji taip ir dirbs, naudodami tai, ko yra išmokę, geriausiu atveju,- pasitobulindami kursuose. Prisimenu, kaip kažkada yra tekę dirbti su mergina, kuri savo vyrui dažnai sakydavo, kad į masažuojamą žmogų ji žiūri kaip į mėsos gabalą, kuris nekelia jokių emocijų. Ir ji, įsivaizduokite, taip ir dirbo – technika gera, o daugiau nieko kaip ir nereikia…
O tiems, kam rūpi Žmogus, prie kurio ketinama liestis, žinoma, mato ne lytį ar jo amžių, bet to žmogaus gyvenimo antspaudą – įtampas, neišgyventus jausmus, nuoskaudas, mitybos įpročius, norą dominuoti ar kontroliuoti… Visa tai atsispindi kiekvieno žmogaus kūne ir niekaip to nebenuslėpsi. O prieš prisiliesdami prie šio kūno, turime atsiminti – PIRMIAUSIA JAM REIKIA MEILĖS, ŠILUMOS, ŠVELNUMO, kad jis patikėtų, jog pateko į geras rankas ir pats norėtų pradėti sveikti.
Jauskime savo kūną…
Vytautas