NEĮKAINOJAMA NAUJAMETINĖ DOVANA – PAŽADAS IŠMOKTI PAMILTI SAVE

Kas supras tai, ką dabar perskaitys, įteiks neįkainojamą dovaną patys sau ir savo artimiesiems artėjančių Naujųjų metų proga. Bet pradėkime nuo pradžių.
Beveik kiekvienas žmogus, paklaustas, ar myli save, atsako, kad taip. Kada bandai detalizuoti, o kas tai yra ir kaip tai pasireiškia, kalba pradeda suktis arba apie kelias lyg ir nuvogtas nuo šeimos minutes asmeniam pomėgiui (draugams, sporto klubui…), arba ilgam įstringama tyliose ir giliose atsakymo paieškose. Tad, kas tai yra ir kaip atpažintą tą meilės sau jausmą?
Kad būtų paprasčiau, pateiksiu visiems suprantamą pavyzdį. Prisiminkime, kaip susitikome nepažįstamą žmogų ir pajutome jam trauką, net nežinodami nieko iš jo praeities. Jeigu ir jis tą pajuto, jausmai rutuliojasi toliau, mes įsimylime. O tuomet įvyksta stebuklas – mums jau nesvarbu, ar jo praeitis prasta, ar nosis kreiva, svarbu, kuo ilgiau būti kartu su savo žmogumi meile alsuojančiame pasaulyje, kuriame, atrodo, iš viso neegzistuoja jokios problemos ir bėdos. Žiūrėdami į savo meilės objektą (dabar – DĖMESIO!) mes matome tai, ką norime matyti arba, kaip sakoma, „pro rožinius akinius“. Prisiminkime, kaip mes tuomet jaučiamės, žiūrėdami į jį – ar puolame reikšti savo mylimajam pretenzijas dėl bet kokios smulkmenos, kritikuoti figūros, veido bruožų trūkumus? Nieko panašaus. Žiūrėdami į jį, matome savo svajonių žmogų, savo idealą. Kalbant apie meilę sau, tokį stebuklą, tokius jausmus turime išgyventi ir žiūrėdami į save. Tad, kasryt priėję prie veidrodžio, prisiminkite tai ir sulyginkite jausmus – ką jutote būdami įsimylėję ir ką jaučiate dabar, žiūrėdami į savo atvaizdą. Nustokite daryti tai, kas nieko bendro neturi su meile – niekinti save, priekaištauti sau, atvaizde ieškoti trūkumų. Kaskart pažiūrėję į veidrodį, pamatykite patį gražiausią, įspūdingiausią, nuostabiausią ir žaviausią žmogų… Visa stebuklo esmė – kokį save matai atvaizde, tokį tave pradeda matyti ir aplinkiniai.
Tokia yra kelionės į meilės sau paieškas pradžia. Meilė sau – tai santykis su pačiu savimi. Šis jausmas gimsta, kai mes nustojame save teisti, lyginti su kitais, kai prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą, jausdamiesi savo jausmų ir minčių šeimininkais ir pradedame gerbti save.
Kaip matote, meilė sau neturi nieko bendro su skaniai prikimštu pilvu ar nuo šeimos nuvogtomis keliomis minutėmis, ar su daiktais, kuriuos gali įsigyti ir pasipuikuoti prieš kitus. Neturi tai nieko bendro ir su egoistu, turinčiu vieną vienintelę tiesą gyvenime „aš turiu gauti arba man privalo duoti. Priešingai. Tik pamilę save galėsime mylėti ir kitus, įgyvendindami bene dažniausiai visame pasaulyje cituojamą antrąjį Jėzaus mokymų punktą – „Mylėk artimą savo kaip pats save“, kurio esminis akcentas sutelkiamas į tai, jog tik išmokęs mylėti save gali mylėti ir artimą savo.
O jeigu pasaulis kurią tai dieną jums taps nuobodus, agresyvus, neteisingas, vadinasi, jūs praradote meilę sau. Norint susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, teks iš naujo mokytis pamilti save.
Sėkmės ir sveikatos,
Vytautas
P.S. Tęsinys sekantį kartą