Viena iš populiariausių frazių, atkeliavusi iš filosofijos ir psichologijos į gyvenimo kasdienybę, yra „būti čia ir dabar“. Šį patarimą dosniai dalina dvasiniai mokytojai ir treneriai, psichologai ir tėvai… O pabandžiusieji įgyvendinti, sako, kad tai – neįmanoma. Tad, kodėl taip sunku būti ten, kur esame?
Pirmiausia, taip yra dėl to, kad jau nuo vaikystės esame įpratę savo jausmus, veiklą ar darbus skirstyti į dvi kategorijas – patinka arba nepatinka, skauda arba neskauda, noriu arba reikia, taip ir neišmokstant mėgautis dabartimi ar kitaip ją išgyventi. Tėvai prašo atlikti tai, ko nenorime, už tai mainais žadėdami malonumą (susitvarkyk kambarį ir galėsi bėgti į kiemą…). Tuomet ir „įkalama“ taisyklė – kuo skubiau užbaigti tai, kas nemalonu, kad galėtum pasimėgauti malonia akimirka. Taip po truputį žmogus ir suskirsto savo gyvenimą į malonias akimirkas, kurių reikia laukti, ir nemalonias akimirkas, kurios turėtų kuo greičiau praeiti.
Manęs dažnai klausia – o kaip yra su maloniomis akimirkomis? Kodėl jų metu taip pat sunku būti čia ir dabar? Šiuo atveju, vėl gi veikia tas pats mūsų protas, kuris be paliovos siunčia žinią – malonumai neamžini, greitai baigsis, o po to – vėl ta pati rutina…. Tokiu būdu, gyvenimas virsta ištisiniu laukimu.
Tad, kuo čia dėtas Pitagoras, kodėl jis nemėgo skaičiaus 2, o vertino skaičių 3? Būtent dėl žmonių nesugebėjimo atpažinti savo poreikių ir gyvenančių kraštutinumuose (myliu – nekenčiu, mėgstu – nemėgstu, geras – blogas), Pitagoras ir nemėgo skaičiaus 2, siūlydamas atrasti trečią kelią, tiksliau, – kelio vidurį: karšta – šalta – šilta. Neskirstykime savęs ir kitų į gerus ir blogus. Viskas yra mūsų, visa, kas vyksta su mumis, mus daro stipresniais, išmintingesniais, supratingesniais. Nepatinka šis darbas, o keisti jį dabar tikrai nėra galimybės? Tapk to darbo PROFESIONALU. Tai reiškia, kad gali būti pavargęs, be nuotaikos, aptingęs, bet, jei reikia dirbti, tu kuo ramiausiai ir su malonumu imi ir darai tai, kas reikalinga, nes tik taip ir dirba PROFESIONALAI.
Sakoma – kas suprato gyvenimo prasmę, tas niekur nebeskuba. Tad, linkiu visiems kuo greičiau suprasti SAVOJO GYVENIMO PRASMĘ ir džiaugtis kiekviena akimirka, nekreipiant dėmesio į tai, ką tuo metu jums sako jūsų protas. Juk JŪS TURITE savo protą ar jūsų protas TURI JUS?
Vytautas
