Kartą seminaro metu diskutavome apie žmogaus organizmo gebėjimą pastoviai atsinaujinti ir bandėme atsakyti į klausimą – jeigu visi mūsų organai ir audiniai pastoviai atsinaujina, tai kodėl mes susenstame anksčiau mums skirto laiko? Paprašiau dalyvių papasakoti, kaip jie mato save, švenčiantį 90-ąjį gimtadienį. Pirmas be jokio ilgo apmąstymo atsakė 20-metis vaikinas: “Jeigu sulauksiu tokio amžiaus, nors sunku tuo patikėti, tai ko gero tą dieną gulėsiu ligoninėje, kur  vaikai ir gal dar seselės pasveikins“. Panašiai įsivaizdavo ir kiti, o atsakymo pradžia visų buvo identiška… Atsakykite man, ar gali jiems nutikti kitaip, nei jie patys mato, nepriklausomai nuo to, kad turime tą stebuklingą savo kūną, kurio ląstelės pastoviai atsinaujina?

Daugelio psichologų nuomone, senėjimas priklauso nuo psichikos programos, su kuria gimsta kiekvienas žmogus arba kurią pats susikuria per gyvenimą, nors mūsų kūnas sukurtas taip, kad produktyviai gyventume kuo ilgiau.  Žmogaus kūne kiekvieną sekundę vyksta šimtai tūkstančių įvairiausių  gyvybiškai svarbių procesų. Vienas iš svarbiausių yra pastovus mūsų ląstelių atsinaujinimas. O mūsų ląstelės, apie kurių sugebėjimą klausyti mūsų komandų ir minčių vis dažniau kalba jas tyrinėjantys mokslininkai, tikrai yra pasirengusios tarnauti mums taip, kaip mes norime. Tad, jeigu per gyvenimą nešiojamės jau nuo vaikystės mums įrašytą paaiškinimą, kaip atitinkamo amžiaus sulaukęs žmogus turi elgtis ir atrodyti, tai sulaukę to amžiaus tikrai taip ir atrodysime. Pavyzdžiui, aš per gyvenimą nesirgau jokiomis peršalimo ligomis, gripu, nereikėjo man ir vaistų. Galvoju, kad viena to priežasčių  yra vaikystėje tėčio padarytas įrašas  „vyrai neserga“. Tuo tarpu kiti gyvena kitokiais įrašais… Manau, kad svarbiausia šioje unikalioje kiekvienam žmogui savo gyvenimo istorijoje susivokti pačiam ir kurti savo programą su savo įrašais vietoj to, kad taptume kalbų apie paveldėjimą ar neišvengiamumą aukomis.

Mikrobiologas Bruce Lipton teigia, kad genai mus įtakoja tiktai apie 10 procentų, o 90 proc. mūsų biologiją įtakoja mūsų pačių nuostatos ir suvokimas. Būtent jie reguliuoja ląstelių viduje esančią DNR.  Tai kodėl taip lengvai susergame ir anksti senstame? Pagrindinė problema kyla iš to, kad žmonės nenori patikėti, jog jie savo suvokimą gali lengvai keisti. Tereikia norėti ir bent jau pabandyti.

Sėkmės ieškantiems,

Vytautas