Prisiminkime atvejus iš savo gyvenimo, kai buvo labai gera. O kadangi šis jausmas labai malonus, visados norisi jį turėti su savimi. Tad, stengiamės kuo dažniau atkartoti, nors kartoti tai metai iš metų nelabai bepavyksta. Pavyzdžiui, alkoholis. Kartą išgertas nedidelis jo kiekis padeda patirti naujus, labai gerus išgyvenimus. Ir daugelis mūsų, vedami šio noro, stengiasi tai kartoti ir kartoti. O dabar – pagrindinė šio veiksmo priežastis – šį veiksmą lydintį blogį greit užmirštame, o teigiamus prisiminimus nešiojamės ilgą laiką. Užtat geriantis žmogus po eilinio padauginimo gali dievagotis, kad daugiau nei lašo neims į burną, bet, dingus blogiems pojūčiams, visa tai greit užsimiršta ir likę tik malonūs prisiminimai vėl verčia pakelti taurę. Bet koks prisirišimas prie menamo komforto yra pražūtingas, nes kūnui reikia vis stipresnių impulsų, kad pajaustų tą patį malonumą.
Mūsų gyvenimas daugiabriaunis, tad, nereikia stengtis didinti malonumą, kartojant tą patį veiksmą, ypač, jei jis dar ir kenkia mums.
O dabar apie buvusio komforto paie6kas sunkiausiose – netekties – situacijose: išyra santuoka, artimo žmogaus mirtis, netenkama darbo ar gyvenamosios vietos. Ką daryti, kad mintys apie buvusį komfortišką gyvenimą nenužudytų ateities? Pabandykite giliai širdyje padėkoti tam laikotarpiui ir susitaikyti su esama padėtimi. Nes tik tada bus galima eiti į priekį. Juk, baigę vidurines mokyklas, nesustingstame ašarodami „kaip dabar mes be jos?“, o renkamės naujas studijas, pradedame patys užsidirbti pinigų ir pan. Tai yra, – gyvename toliau, matydami ateities perspektyvą, nors mums ir sunkiau, nei buvome vaikai. Siūlau taip elgtis ir tokio požiūrio laikytis su kiekvienu gyvenimo sukrėtimu, kad ir kaip tai iš pirmo žvilgsnio atrodytų sunku. Neužstrikime praeityje savo pačių labui, nes tik tokiu būdu išvengsime depresijos ir galėsime turėti ateitį. Susitaikykime su mums siųstu išbandymu ir jį laikykime nauju atskaitos tašku.
Pirmyn į gyvenimą!
Vytautas