Nuo vaikystės girdime – koks protingas vaikas, kaip protingai pakalbėjo, skaito protingas knygas… Visi nori būti protingais, todėl siekia įgyti kuo daugiau žinių, bet ar kas norėtų tapti išmintingu? Ir, apskritai, kuo skiriasi PROTINGAS nuo IŠMINTINGO?
Teko skaityti, kad protingas žmogus yra tas, kuris visą gyvenimą mokosi iš savo klaidų, o vis tiek kvailiu numiršta. Tuo tarpu apie išmintingą sakoma, kad jis mokosi iš kitų klaidų. Dar dažnai sutinku posakį, kad tik kvailys užlipa ant to paties grėblio du kartus. Posakiai žinomi visiems, o manęs dažnai klausia – tai ką daryti, jei gyvenime tų grėblių primėtyta tūkstančiai – nespėji nuo vieno nulipti ant kito pataikai ir t.t.
Atsakymas paprastas. Tie grėbliai – tai jums siunčiami ženklai, kad jau laikas nustoti paknopstomis bėgti, siekiant kuo daugiau sužinoti, aprėpti, nuveikti… Jei nebenori laipioti ant tų pačių grėblių ar mokytis iš tų pačių savo klaidų, turi sustoti, susivokti, atsirinkti tai, kas tau iš tikrųjų reikalinga ir taip po truputį pradėti keistis. Tai reikalinga visose gyvenimo srityse, ypač – sveikatos.
Tad, kaip tapti išmintingesniu geros savijautos ir sveikatos srityje?
- SUPRASKITE, kad kol jūs dar tik ruošiatės tapti išmintingu, jūsų kūnas jau tokiu yra. Tad, jei nelabai suprantate, kaip galite jam padėti, tai bent jau netrukdykite ir leiskite pačiam susitvarkyti. Išmintingas žmogus suvokia, kokias beribes galimybes turi mūsų kūnas, galintis apsisaugoti nuo ligų. O tais atvejais, kai ištinka negalavimai, pasitiki savo kūnu ir jo sugebėjimu pačiam tvarkytis. Net ir įsipjovus pirštą, tepalai ar kiti vaistai padės sustabdyti kraujavimą, apsaugos nuo bakterijų, bet žaizdą užgydys tik pats organizmas.
- ATSIMINKITE, kad net ir gulint ant masažo stalo, mankštinantis sporto klube ar prakaituojant pirtyje, ne masažuotojas, treneris ar instruktorius pagerins jūsų savijautą ir sveikatą, bet jūsų kūnas tvarkysis pats, padedant jums ir šiems profesionalams. Net ir tada, kai jaučiamės visiškai bejėgiu, mūsų kūnas tokiu nėra – jis stengiasi atsistatyti. Ar žinote, kodėl prieš pat mirtį skausmų kamuojamam žmogui jie dingsta ir pajuntamas pagerėjimas? Taip yra todėl, kad kūnas jau nustojo tvarkytis ir kovoti už mūsų sveikatą. Tad, kol nėra mirties situacijos, mūsų kūnas, tas galingas ir tobulas darinys, nesustodamas dirbs, tvarkydamasis su visais negalavimais.
- NEPROGRAMUOKITE savęs ligai ir skausmams. Pablogėjus sveikatai, neišsigąskime ir nepulkime to aptarinėti su artimaisiais, draugais, kaimynais ar kolegomis. Tiesiog žinokime, kad jaučiamės blogai, nes organizmas tvarkosi, o tam jis naudoja didelę dalį mūsų kasdieninės energijos. Tad, leiskime šios energijos dėka mūsų kūnui padėti kuo greičiau atsistatyti ir neeikvokime jos nereikalingais pokalbiais apie savo negalavimą ar bandymais įsigilinti į kažkieno aprašytas panašių skausmų istorijas. Tuo labiau, kad klausant ar skaitant tokių istorijų ir dar emociškai į jas įsigyvenus, mes tiesiog programuojame save skausmams ir kančioms, patikėdami, kad tik gerai atsikankinus, pasiekus skausmo dugną, galime pradėti sveikti. NESKAITYKITE ir NEKLAUSYKITE, kaip, kas ir kokius skausmus kentėjo, tiesiog pereikite prie tos dalies, kur pasakojama, KAIP PASVEIKO. Tokiu būdu programuosime save ne skausmui ir kančioms, o pasveikimui.
- VENKITE chirurginių intervencijų, nebent iš tikrųjų grėstų pavojus jūsų gyvybei. Statistika tokia, kad iš 100 išoperuotų apendicitų būtinos buvo 2 operacijos, o likusieji po kelerių metų sulaukė rimtų sveikatos problemų dėl sąaugų (plačiau – ligos.lt).
Pasitikėkime savo galingu, išmintingu kūnu, įsiklausykime į jo siunčiamus signalus ir išgirskime, ką jis mums nori pasakyti.
Vytautas