Vieni iš geriausių mokytojų – mūsų klientai. Nors tai sugalvojau ne aš, bet tai itin man tinka. Kai pradedi tirti žmogaus sveikatą, jo būsenas ir sąryšį su gyvenimo būdu bei požiūriu į jį supantį pasaulį, iš karto nesurandi negalavimų priežasties. Taip yra todėl, kad klausai, ką žmogus kalba apie save. Ir tik po kurio laiko supranti, kad žmogus, vertindamas ar apibūdindamas save, net nepažįsta savęs ir nelabai supranta, ką kai kuriose situacijose jaučia ir kaip tai išgyvena jis ir jo kūnas – kada stresuoja, kada įsitempęs, o kada ir kiek per dieną pavyksta gyventi atsipalaidavus, mėgaujantis sava egzistencija ar laiminga akimirka…
Tad, vienas iš pagrindinių pastebėjimų būtų, kad beveik visi žmonės, su kuriais aš bendrauju, tiesiog nepastebi nei kada gyvena įtampoje, nei kada būna atsipalaidavęs. Negana to, beveik visi sako, kad gyvena gerai ir neturi jokių stresinių situacijų, todėl net nesupranta, kodėl šitaip įsitempęs, susispazmavęs visas jo kūnas ir kodėl neturi jėgų ir energijos jau nuo pat ryto ir kodėl taip „šlubuoja“ jo sveikata. Ir tereikia žmogui pradėti pasakoti kad ir savo vakarykštį paprasčiausią sapną, pamatai, kaip jo kūnas visas įsitempia, žmogus susijaudina ir gimsta situacija, kai jo kūnas pradeda reaguoti, kaip į tikrą stresinę situaciją. Panašiai, kaip su seksu – kūnui nepaaiškinsi, kad nori tik patirti malonumą, – jis vis tiek kaskart į tai žiūrės, kaip į dauginimosi funkciją. Tad, kai galvojate, kad per dieną jokių stresinių situacijų neišgyvenate, patariu stebėti save, kaip jaučiatės ir kaip reaguoja jūsų kūnas, kai pasakojate kokias nors istorijas apie save ar kitus, kaip jaučiatės, kai stovite eilėje ar vairuojate mašiną…
Antra, į ką noriu atkreipti dėmesį – tai duodamų sau pažadų vykdymas. Ypač, jei tai susiję su ko tai naujo pradėjimu. Populiariausias pavasariais – rytinis pabėgiojimas, mankšta parkelyje. Toks pažadas dažniausiai tęsiamas kokias dvi-tris savaites, o paskui metama. Arba pasižadame keisti mitybą, nustojame vartoti kai kuriuos maisto produktus, o po kurio tai laiko šį pažadą kuo ramiausiai užmirštame ir valgome kaip valgėme.. Kokios žodžio sau nesilaikymo pasekmės mums? Pirmiausia, – su kiekvienu žodžio sau nesilaikymu silpniname save ir kasmet vis sunkiau ką nors pakeisti sau naudinga linkme, nes mūsų kūnas mumis nebetiki ir mums nebelinkęs padėti įgyvendinti tai, ką pasižadame daryti. O dar blogiau yra užmiršti taisyklę, kuri gyvuoja nepriklausomai nuo mūsų požiūrio į ją. Ji skamba taip – JEI PASIRINKAI KELIĄ IR METEI JĮ, TAI DAR NEREIŠKIA, KAD KELIAS MES TAVE. Reikia žinoti, kad pasižadėjęs sau ką tai naudingo pradėti daryti, o neišlaikius nustoti ir tikėtis gyventi kaip iki tol, nebepavyks. Gyvenimas siųs naujas situacijas ir išbandymus, reikalaujančius vykdyti buvusius įsipareigojimus. Kol tai bus atidėliojama, prastės sveikata, didės nepasitenkinimas savimi, vyraus nepilnavertiškumo jausmas… Tad, siūlau labai atsakingai duoti pažadus sau, stengiantis kuo daugiau pažinti save, kad galėtumėte lengviau įvertinti, kiek esate pajėgus kiekvieną jų įgyvendinti.
Pažinkime save
Vytautas
